Televizijos evoliucija

Naujas televizorius namamsDabartinių išmanių televizorių kaina atskleidžia, kad mes turime tikrai puikius pasirinkimus turėti išmanią televiziją net ir ne už brangiausią sumą. Ar tai būtų televizoriai iš Sony, ar kitų gamintojų, dabar išmanioji televizija visiškai bando pakeisti tą, kurią seniau vadindavome tradicine. Ką mes žinome, ir ką galime pasakyti apie televizorių kainas? Tą, kad tas pats televizorius, einant laikui, ima kainuoti vis mažiau. Tai nutinka su visiškai visais prietaisais. O ką mes žinome apie pačią televizorių evoliuciją? Tikrai ne pakankamai, ką reikėtų žinoti. Tad susipažinkime su televizoriaus istorija ir evoliucija.

Apie televiziją

Apskritai televizijos kaip išradimo pradžią galima žymėti jau vėlyvąjį 19 amžių, kada vyko daug išradimų, vėliau persikėlusių ir į 20 – ąjį amžių. Daug kompanijų ir individualių mokslininkų atlikinėjo įvairius tyrimus ir bandė išrasti tai, kas paskui tapo televizoriaus pagrindu. Vaizdo išgavimas ir atkūrimas jau buvo pasireiškęs seniau, kai broliai Liumieria ir kiti foto meistrai atrado fofogtrafavimą ir nuotraukų dauginimą. Tačiau televizijos išradimas buvo labiau susijęs su tam tikrų faksimilių tranzitine sistema ir tam tikrų elektromagnetinių impulsų persiuntimu. Tie impulsai turėjo turėti galimybę atkurti garsą ir vaizdą, bei transliuoti jį ekrane. Vieni pirmųjų televizorių, kaip ir daug kitų elektronikos pažangos pasiekimų, buvo atrasti dėl karo. Jie atsirado 2 – ojo pasaulinio karo metu ir buvo plačiai pritaikyti viešinant žinias apie politiką ir karinius veiksmus.

Kaip viskas keitėsi

Taigi, pirmiausiai televizoriai buvo juostiniai, kurie galėjo rodyti video įrašus. Vėliau keitėsi transliavimo būdas, ir atsirado visai kitokie nustatymai, transliacijos būdai. Tokia televizija, kokią turime dabar, yra visas komplektas. Tai ir pakitęs pats transliavimo būdas, ir pasikeitę prietaisai, kurie priima tuos signalus. Kai išjungiame anteną, matome baltąjį triukšmą: televizoriaus ekrane pasimato toks keistas pilkas mirgantis vaizdas, o mes girdime šnypštimą. Kai bandome pagauti signalą, kartais paspaudžiame ant tokio kanalo, kur tarsi nieko nėra, tačiau kažkokias pro šalį skriejančias bangas skaitmeninė plačiajuostė televizija dar pagauna. Tada įsižiūrėję matome tame šnypštime tam tikrus žmonių judesius, o garse pasigirsta kažkas panašaus į kalbą. Tai yra senovinės televizijos pašalinis poveikis. Dabartinė skaitmeninė televizija, kai sutrinka bangos, jau elgiasi kitaip. Atsiranda trūkinėjimo, vaizdo ir garso vėlavimo, nesinchronizavimo jausmas. Pasikeitė ir patys ekranai: nuo išgaubtų stiklinių jie galiausiai pavirto plokščiais ir dideliais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *