Nesvarbu, ar užkalbintumėte http://www.baltictranslations.lt/ vertėjus, ar kokius nors kitus žmones, vadinančius save filologais, kalbininkais, redaktoriais – jie galėtų jums papasakoti apie tai, kaip ir kokiomis aktualijomis iš tiesų gyvena kalbos žmogus. Ar vaizdo ir kalbos žmogus yra panašūs, ar skirtingi, ar jie turi ką nors bendro?
Kalbos žmogus
Be abejo, būtų neteisinga sakyti, kad yra tik vienos ar kitos rūšies žmonės, nes visi juk esame labai skirtingi, tačiau ir panašūs, o taip pat visi turime skirtingų savybių, kurios gali būti taip pat ir panašios bei tarpusavyje susijusios. Tačiau yra tokie, kurių gyvenime profesija tampa darbas su tekstais: tekstų vertimai, redagavimai, rašymas, tvarkymas, koregavimas ir t.t. Kaip tai atsitinka, kad tokie žmonės visi kartu tampa kažkuo panašūs? Susitikę ir susirinkę, jie turi apie ką kalbėtis ir dėl to jaučiasi patenkinti. Taip pat jie visi ir mąsto kažkokiomis panašiomis paradigmomis. Tarkime, jie mano dauguma, kad kalba yra mūsų mąstymo pagrindas. Kad mes mąstome mintimis, bet šios paskui pirmiausiai virsta žodžiais, tai yra, išreiškiamos kalba. Tokios studijos kaip semiotika, struktūralizmas, fenomenologija tyrinėja kalbos ir prasmės santykį, kalbinių struktūrų ir prasmės įskliaudimą jose ir už jos ribų variacijas. Kuo daugiau žmogus dirba su kalba, tuo labiau ji darosi rišlesnė, tuo gražiau ir lengviau skamba pasakojimai ir pan.
Vaizdo žmogus
O štai žmogui, kuris, pavyzdžiui, studijavo kalbą, o paskui ėmėsi vaizdo studijų, gali kilti daug netikėtumų. Jis labai nustebs, nes su vaizdo žmonėmis nebus ką ir apie ką kalbėti. Jie mokės labai gražiai piešti, puikiai montuos kadrus ir sugebės tiesiog komunikuoti nuostabiais vaizdais, iš paprastos nuotraukos padaryti meno kūrinį. Tačiau jiems truks paprastų kalbėjimo, rašymo įgūdžių.
Kaip m1wto tokie žmonės? Jeigu vaizdo žmogus nuo jaunų dienų lavina savo savo gebėjimus, tuomet jis jau iš seniai žino, kas yra pagrindiniai kompozicijos principai. Jam tikrai aišku, kaip turi būti dėliojamas paveikslėlis, kaip rikiuojami vaizdiniai elementai, kad būtų gražu. Gali būti, kad ir į aplinką jis žvelgia taip pat, tiesiog ją tarsi nuskenuodamas, matydamas, kas gražu, o kas – ne. Taigi, jis gali savo vienu prisilietimu iš prasto vaizdo padaryti geresnį, tačiau galbūt nesugebės taip gerai ir greitai papasakoti kažką įdomaus. Tuo ir skiriasi šie žmonės, kurie, dirbdami kartu, gali sukurti nuostabius dalykus.