Daugiau judėti nebūtinai reiškia pradėti intensyviai sportuoti ar iš karto įsigyti sporto klubo abonementą. Aktyvus laisvalaikis gali prasidėti nuo paprastų pasirinkimų: pasivaikščiojimo po darbo, važiavimo dviračiu, šokių pamokos ar savaitgalio žygio. Svarbiausia rasti veiklą, kuri teikia malonumą ir kurią norisi kartoti reguliariai. Prieš pradedant naują veiklą verta įvertinti, ar reikia specialios įrangos ir kokių pagrindinių saugumo taisyklių laikytis. Jei veikla fiziškai sudėtingesnė, pirmą kartą geriausia rinktis instruktoriaus vedamą užsiėmimą arba pradedantiesiems skirtą grupę.
Jeigu įprasta diena praleidžiama sėdint, pradžiai verta išsikelti nedidelį tikslą. Galima išlipti viena stotele anksčiau, dalį kelio nueiti pėsčiomis arba kas valandą trumpam atsistoti ir prasijudinti. Maži įpročiai gali padėti sumažinti sėdimą laiką ir palaipsniui pagerinti savijautą. Tikslas neturėtų būti tobulas rezultatas nuo pirmos dienos, o nuoseklumas. Motyvaciją gali padėti išlaikyti konkretus, bet lankstus planas. Vietoj abstraktaus tikslo daugiau sportuoti galima numatyti dvi konkrečias veiklas per savaitę ir pasižymėti, kaip jaučiamasi po jų.
Tiems, kuriems patinka bendravimas, tinka komandinės veiklos: mėgėjų krepšinis, tinklinis, futbolas ar orientaciniai žaidimai. Grupėje lengviau išlaikyti motyvaciją, nes susitikimai tampa ir socialiniu įvykiu. Individualią veiklą mėgstantys žmonės gali rinktis plaukimą, bėgimą, jogą ar treniruotes namuose. Pradėti verta nuo savo fizinio pasirengimo lygio ir krūvį didinti palaipsniui. Poilsis taip pat yra aktyvaus gyvenimo dalis. Jei krūvis didinamas per greitai, gali atsirasti nuovargis ar prarasti noras tęsti. Pravartu pasirinkti ir atsarginį planą lietingoms ar labai užimtoms dienoms, kad įprotis visiškai nenutrūktų pasikeitus aplinkybėms. Geriau pradėti nuo trumpesnių užsiėmimų ir palaipsniui ilginti jų trukmę.
Aktyvų savaitgalį galima susiplanuoti kaip nedidelį nuotykį: išbandyti laipiojimo salę, irklavimą, šiaurietišką ėjimą ar naują pažintinį taką. Renkantis veiklą svarbu atsižvelgti į oro sąlygas, aprangą ir saugumą. Sporto renginių gerbėjai gali mėgautis varžybų atmosfera, o kai kurie internete domisi ir lažybos pasiūlymais. Vis dėlto sporto rezultatai nėra garantuoti, todėl geriausia dėmesį sutelkti į pačią veiklą ir jos teikiamą džiaugsmą. Veiklą verta pritaikyti sezonui. Rudenį galima rinktis miško takus, baseiną ar grupines treniruotes viduje, o sausesnėmis dienomis išnaudoti galimybę daugiau laiko praleisti lauke.
Kad aktyvus laisvalaikis taptų įpročiu, pravartu veiklas įtraukti į kalendorių ir rinktis realistišką dažnumą. Pavyzdžiui, du pasivaikščiojimai darbo dienomis ir viena ilgesnė išvyka savaitgalį jau gali būti geras startas. Galima išbandyti kelias skirtingas veiklas ir pasilikti tas, kurios labiausiai patinka. Įkvėpimo naujiems potyriams, dovanoms ar bendroms veikloms galima ieškoti ir pramogos ir jų idėjose. Svarbiausia nepaversti judėjimo dar viena prievole. Kai veikla dera su asmeniniais pomėgiais ir dienotvarke, ją lengviau tęsti ilgą laiką ir pastebėti naudą savijautai. Dar vienas paprastas būdas išlaikyti susidomėjimą – susitarti su draugu ar šeimos nariu dėl bendros veiklos. Kai judėjimas tampa malonia socialine patirtimi, lengviau laikytis plano ir grįžti prie jo kitą savaitę. Jei veikla vyksta lauke, pravartu turėti tinkamą aprangą ir vandens, o ilgesniam žygiui – iš anksto patikrinti maršrutą. Pasiruošimas leidžia daugiau dėmesio skirti pačiai patirčiai, o ne netikėtoms smulkmenoms.